kaita

kaita statusas T sritis švietimas apibrėžtis Procesas, kai vyksta institucijų, jų veiklos turinio, organizacijos ir būdų persitvarkymas pagal naujus tikslus, programas ir metodus atsižvelgiant į besikeičiančias ekonomines, politines, socialines sąlygas; švietimo sistemos, mokyklų, ugdymo turinio, ugdymo mokslo, ugdymo technologijos arba praktikos keitimasis tam tikru laikotarpiu. Makrokaita apima antikos, viduramžių, Renesanso, naujųjų ir naujausiųjų laikų švietimo pertvarkas. Endokaita vyksta atskiroje epochoje, o minikaita – konkrečioje valstybėje. Skirtingi XX a. švietimo pokyčiai vyko JAV, Didžiojoje Britanijoje, Sovietų Sąjungoje, kitose valstybėse, o dabar – Lietuvoje. XXI a. pradžios Lietuvos švietime vyksta pokyčiai, panašūs į naują virsmą. Pastaraisiais dešimtmečiais istorinę švietimo kaitą linkstama vadinti ikimodernumo, modernumo ir postmodernumo terminais. Švietimo modernumas ėmė reikštis šviečiamuoju laikotarpiu (kai kurie autoriai mano, kad tik XIX a. yra modernumo pradžia), tik po XX a. 7-ojo ar 8-ojo dešimtmečio radosi naujų ekonominių, politinių, kultūrinių pokyčių, kuriuos dera vadinti postmodernumu arba jo pradžia. atitikmenys: angl. changing vok. Veränderung rus. изменение